9
Nov

Viskas prasideda! Kind of...

Pradėti kąžką rašyti yra sudėtinga užduotis, tačiau kada nors vistiek jos reikia imtis, ir sunkiai galėčiau tam įsivaizduoti tinkamesnę vietą, nei kažkokia užeiga Gibraltaro marinoj, pavadinimu "Biancas". Dabar vietiniu laiku yra aštuonios valandos vakaro. Pusę septynių pagal mūsų būsimos mokytojos intstrukcijas nusigavau iki jachtos ir radau ją tuščiai plūduriuojančią kitų jachtų draugijoje. Kai mano skambutis atsitrenkė į balso pašto sieną, supratau, kad kruopščiai planuota kelionės logistika pasiekė pabaigą ir atėjo laikas improvizuoti. Kruopščiai planuota logistika, kurios eigoje palikau savo rankšluostį, apatinius ir buriavimo viršų mane Londone apnakvyndinusios Audingos namuose.

Improvizavau pasidėdamas visus daiktus ant žemės ir spoksodamas į aukštyn ir žemyn kinkuojančią jachtą. Kada nors jie vistiek turėtų pasirodyti, o alternatyva būtų aklai braidžioti po Gibraltarą ieškant žmonių, kurių išvaizda man vis dar yra nežinoma. Kadangi Rimvydas dabar Maroke laukia kelto, duotuoju momentu geriausia draugija yra mano vis atsiseginėjantis diržas. Nežinau, ar sugedo sagtis, ar aš pasidariau storas. Abi galimybės manęs ekvivalenčiai nekaso.

Kažkoks jachtos savininkas atėjo pasiteirauti, kaip man sekasi ir pasiūlė užsiropoti į patį laivą ir pradėti belsti. Nors prieš tai buriuotojai Lietuvoje mane buvo instruktavę nekviestam nesibraut į svetimą jachtą, kuri tolygi savininkų namams, mano naujas draugas primigtynai tvirtino, kad viskas yra ore. Pradėjau ropoti virš visų liukų kaip koks voras ir belsti į juos visus iš eilės. Jokios naudos. Viltis, kad savininkai arba miega, arba dulkinasi, nepasitvirtino.

Galų gale susirinkau savo daiktus, kurie susideda iš milžiniškos kelioninės kuprinės ir mažos kuprinėlės su mano laptopu, nupėdinau iki "Biancas". Užeidamas atsitrenkiau į slankiojančių durų stiklą ir prajuokinau prie gretimais esančio staliuko sėdinčias nepilnametes. Smooth. Padavėjams pasakiau, kad ieškau kažko, ko gyvenime nesu matęs ir nežinau, ar jie čia iš viso yra. Jie man pasiūlė prisėsti.

Taigi, sėdžiu čia rašydamas pirmąjį mūsų blogo įrašą. Norėjosi parašyti anksčiau, bet savaitė pasitaikė kaip reta intensyvi. Prieš nosį kabėjo dviejų video, kuriuos sutarėme barteriu padaryti už mokslus, kūrimas, mūsų pačių prisistatymo montavimas (vis dar wip), korekcijos blogo dizainui, kiaušų skutimas, mano kuriamo sporto žaidimų organizavimo puslapio programavimas ir mūsų prisistatymo Delfio segmentui "Per pasaulį" rašymas. Bemiegių naktų intervale man paskambino Milda ir paklausė, ar galėčiau sutvarkyti spalvas porai neilgų reklaminių klipų. Žinoma turėčiau. Nelabai turėjau.

Į Gibraltarą keliavau per Londoną, skrydis į kurį Vilnių paliko šeštą ryto. Praėjęs pro paskutinį pasų ir įlaipinimo talonų (jie taip vadinasi?) patikrinimo punktą eilėje pradėjau įsivaizduoti bičių avilį, kuriame bitės yra įvarių rūšių pagalvės, o motinėlė yra viena milžiniška pagalvė iš savęs spaudžianti mažesnes pagalvėles. Kitaip tariant, norėjau miego ir, nepaisant to, kur gausiu atsisėsti, planavau miegoti. Ir miegojau, galvą padėdamas ant kuprinėj homoerotiškai įsineštos pagalvėlės, kurią pasidėjau ant staliuko, į kurį galvą atrėmiau nepatogiai laužydamas savo stuburą. Kartais atsibusdavau ir šalia matydavau gretimais sėdinčios senyvos moteriškės veidą, kuri irgi miegojo ant staliuko. Tada pasukdavau galvą į priešingą pusę, nes nu come on, ar negali žmogus miegantis ant staliuko gauti truputį privatumo?

Londone atsiėmiau paštu užsakytus buriavimo drabužius, pagaminau anksčiau minėtai Audingai ir Co. fajita'ų (o kaip kitaip rašyt?) ir išsinešdinau sekantį rytą palikęs nedidelę trupmeną savo daiktų, bet mainais pamiršdamas Audingai grąžinti raktus nuo jos namų. Skrydis į Gibraltarą vyko per Birminghamą, bvo labai malonus ir susidėjo iš Moby Dick skaitymo ir miegojimo ant trijų sėdynių iš karto. Dar jo metu spėjau pasidžiaugti vandeny ne plūdūriuojančio tualeto ypatumais ir jį visiškai išniekinau. Nežinau, ką tokio valgiau (gal fajitas?), bet rip seknatis išvietės lankytojau.

Ir štaigi aš vėl grįžtu prie mano sėdėjimo "Biancas". Šio įrašo kūrimo metu man paskambino Cathy, mūsų kurso kuratorė, ir pasakė, kad viskas cool, eik į jachtą. Taigi, baigęs įrašą žygiuosiu link jachtos ir pirmą kartą nakvosiu tokioje transporto priemonėje. Kažkada nakties glūdumoje prie manęs turės prisijungti Rimvydas, kuris, kaip koks Queequeg iš Moby Diko ateis, mane išgąsdins, padarys kažkokias keistas apeigas, kvepės žuvim (?) ir guls miegoti šalia. Ech, jūra, laukiu nesulaukiu romatikos, kurią mums pasiūlysi!

Ateity tikimės kelti daugybę nuotraukų, bet kadangi kol kas viskas tik prasideda ir mano diena susidėjo iš sėdėjimo įvariose trasnporto priemonėse, įdėsiu tik nevykusiai išlipus iš lėktuvo nupleškintą Gibraltaro akmenį. Iki susitikimo!